- paimblus
- paimblùs, -ì adj. (4) Šl žr. paimlus: Kurie paimblì vaikai, tik tokius tereikia siųsti į mokslus Skd. Paimblùs iš sykio atsimena, o kitam gali kalte kalti Šll. Labai paimblùs, gerą galvą turėjo Pvn. O tokios nepaim̃blios tos mergos! Lkv. Marijona jį gyrė, kad paimblus ir ne tinginys mokslui Žem. Beždžionės yra paimblios ir gali pasekti žmogų Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.